Lieknėjimo rezultatai

Elisenda Lopez istorija

Elisenda Lopez - 49 metų amžiaus dviejų vaikų motina. Ji gyvena Ispanijoje ir dirba vadybininke Kongrese. Norėdama sumažinti svorį, Elisenda keletą kartų lankėsi dietos, tačiau bandymai buvo nesėkmingi.

Medicininis įvertinimas

Prieš pradedant gydyti Xenical, jos kūno svoris buvo 80kg, o kūno masės indeksas (KMI) - 30 kg/m². Elisendos kraujospūdis buvo aukštas, gydomas antihipertenzinių (kraujospūdį mažinančių) vaistų deriniu. Gliukozės kiekis kraujyje - arti aukštutinės normos.

Gydymas ir rezultatai

• Gydant Xenical, Elisendos svoris sumažėjo 15 kg, KMI sumažėjo nuo 30 kg/m² iki 24 kg/m². Šis 19% svorio sumažėjimas pasiektas per 15 mėnesių gydymo kurso.
  

• Normalizavosi Elisendos gliukozės kiekis kraujyje ir kraujospūdis, jai daugiau nebereikia antihipertenzinių vaistų.
  

• Elisenda, vartodama Xenical, laikėsi vidutiniškai sumažinto kaloringumo dietos, su sumažintu riebalų kiekiu maiste. Ši dieta buvo žymiai mažiau ribojanti, ir prisitaikyti prie jos buvo žymiai lengviau nei prie ankstesnių dietų.
  

• Dabar Elisenda patenkinta savo išvaizda, tai suteikia jai didesnio pasitikėjimo savimi ir pagerina bendrą savijautą. Elisenda sako, kad svorio sumažinimas Xenical dėka pakeitė jos gyvenimą.
  

Vilijos istorija

Maždaug prieš pusmetį labai paūmėjo stuburo išvarža – nebegalėjau vaikščioti. Gydytojas atkalbėjo nuo operacijos, skyrė vaistų, žodžiu, pastatė ant kojų. Ir lyg tarp kitko užsimine, kad nepakenktų šiek tiek sumažinti svorį. Tada svėriau apie 96 kg, o mano ūgis – 164 cm. Ėmiau svarstyti: gal tikrai pamėginti? Šiaip jau nesu iš tų, kurios dėl apkūnumo eitų iš proto. Patikau sau tokia, kokia buvau. Ir drabužių rasdavau, ir šeimoje niekas nieko nesakė. Tiesa, sūnus kartais užsimindavo, kad galėčiau suplonėti... Tačiau kai gydytojas taip patarė... Be to, pastebėjau, kad po ligos paūmėjimo organizmas daug sunkiau atsigauna. O aš labai nemėgstu gulėti ir sėdėti – man reikia veiklos. Taigi nusprendžiau kreiptis i gydytoją dietologą.

Iki tol svorį mesdavau „nerimtai“ – užsiimdavau saviveikla. Laikantis dietų tai pati didžiausia blogybė. Prisiskaitai visokių patarimų, o juk jie nebūtinai tinka būtent tau. Taigi dietologė Edita Gavelienė man parengė lieknėjimo programą: skyrė dietą, farmacijos kompanijos ROCHE vaistų svoriui mažinti, liepė judėti bent po 15 min. per dieną ir kartą per savaitę ryžtis iškrovos dienai. Tiesą sakant, viską dariau tarsi juokais – jeigu nepavyks, kad širdies labai neskaudėtų. Prisimenu, kai gydytoja pasakė, kad per mėnesį galima numesti tik 3 – 4 kg, iš karto nusivyliau: „Kaip ilgai reikės vargti...“. Todėl į programą žiūrėjau tarsi į žaidimą. Darbe ir namie paskelbiau, kad metu svorį, nors taip daryti nerekomenduojama. Aišku, visiems buvo labai įdomu mane stebėti. Štai per vakarėli visi gardžiuojasi tortu – ir aš kartu. Visi tai pastebi ir klausinėja, kaipgi valgydama tortą liekninuosi. O aš jiems: „Kaip noriu, taip ir lieknėju“. Nebuvau dėl dietos pametusi galvos. Gydytoja sakė, kad kai labai norėsiu, galėsiu suvalgyti gabalėlį torto. Tai ir neatsisakydavau.

Aišku, „proceso“ metu daug kas pasikeitė. Atradau keletą sveikų produktų – nė neitariau, kad jie gali patikti. O tų, kuriuos anksčiau mėgau, pavyzdžiui, baltųjų salotų, visiškai nebesinorejo. Žodžiu, pasikeitė maitinimosi įpročiai. Taigi per tris mėnesius numečiau 10 kg. Pagal visas taisykles. Suprantama, buvo ir sunkesnių dienų. Maždaug per „proceso“ vidurį atrodė, jog svoris visai nemažėja. Imdavau gailėti savęs: kam tas vargas? Tada iš spintos išsitraukdavau savo senas kelnes – apsimaudavau ir nusiramindavau, kad jos jau per didelės.Apėmė smagumas, nes numestas svoris „ėmė matytis“. Kartą atvažiavo bendradarbiai pasveikinti gimtadienio proga. Su kai kuriais buvau senokai nesimačiusi.Išvydę mane apstulbo: „Kaip suplonejai!“. Džiugu buvo girdėti.

Suplanavau, kad po tris kilogramus per mėnesį turiu mesti iki gruodžio mėnesio. Taigi dar liko atsikratyti apie 10 kg. Nuolat vartoju farmacijos kompanijos ROCHE vaistus, mažinančius riebalų pasisavinimą. Dabar juos geriu per pusryčius, pietus ir vakarienę. Jeigu kas neaišku, kreipiuosi i Editą. Prižiurimai gydytojos lieknėti daug lengviau.

Kai nesigraužiau ir neįsakiau sau, kad štai iki to laiko privalau sverti būtinai tiek, svoris taip juokais ir nukrito. Iš patirties žinau, kad jeigu pradedi galvoti apie dietą, pilvas lyg tyčia ima urgzti. Lieknėdama negalvojau, kad lieknėju. Gyvenau savo gyvenimą. Gal todėl ir pasisekė.

EDITA GAVELIENĖ, gydytoja dietologė,
tel.: (8-686)64 491

„Kai pirmąsyk apsilankė, Vilija pasirodė labai linksma, gyvenimu patenkinta moteris. Pažiūrėjusi į ją niekada nebūtum pasakiusi, kad „per stora“, – stilingai apsirengusi, puikiai prisitaikiusi drabužius bei aksesuarus, besišypsanti. Taigi ši jauna 38 metų moteris papasakojo, kad savo jėgomis yra mėginusi liesėti 3 – 4 kartus. Pavykdavo, tačiau rezultatai būdavo trumpalaikiai. Vilijos kūno masės indeksas (KMI) buvo 35, o tai laikoma antro laipsnio nutukimu. Moteris skundėsi stuburo skausmais.

Užsibrėžėme per tris mėnesius numesti 10 kg. Startinis Vilijos valgiaraštis sudarė 1200 kcal – gana griežtas, tačiau norėjosi pamatyti, kaip į jį reaguos organizmas. Valgiaraštis buvo skirtas dviem savaitėms. Kartą per savaitę buvo pasiūlyta daryti iškrovos dieną, gerti daug skysčių ir kasdien po 15 min. mankštintis. Taip pat tris kartus per dieną prieš pat valgį gerti po farmacijos kompanijos ROCHE vaistų, mažinančių organizmo riebalų pasisavinimą, kapsulę. Šį vaistą Vilija jau buvo vartojusi ir sakė, kad jis tiko. Susitikus po dviejų savaičių paaiškėjo, kad 1200 kcal valgiaraštis Vilijai per sunkus, nes daugelis jo produktų tiesiog nepatiko. Pamėginome kitą 1200 kcal valgiaraštį, kuris Vilijai tiko geriau. Svoris krito tolygiai. Paskutinis valgiaraštis sudarė 1300 kcal. Jį Vilija toleravo geriausiai. Kiekvieną dietinį valgiaraštį keisdavo laisvos valgymo dienos ir vėl – dieta... Tiek jos laikydamasi, tiek „laisvomis“ dienomis Vilija tris kartus per dieną gerdavo ROCHE vaistus ir kartą per savaitę darydavo iškrovos dieną. Taip per tris mėnesius neteko 10 kg.

Susidarė įspūdis, kad jeigu ne ši programa, Vilija būtų nusprendusi nebeliesėti. Maisto ribojimas vis delto yra tam tikra prievarta, kuri linksmam ir savimi patenkintam žmogui nelabai reikalinga. Bet nesąmoninga, matyt, ji norėjo apimtis šiek tiek sumažinti. Tai, ką Vilija pasiekė, – dar ne riba. Bendrausime ir toliau. Manau, kad ji pasieks, ko užsibrėže, nes yra optimistė. Su tokiais žmonėmis lengva dirbti.“